Dėl statybą leidžiančio dokumento, kai jis išduotas neparengus detaliojo plano, teisėtumo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo
2016 m. rugpjūčio 6 d. 18:46,
Komentarų nėra
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7- 134-916/2016 konstatavo, kad statybos leidimas dėl ginčo inžinerinio statinio – naujo
kelio – galėjo būti išduotas tik patvirtinto detaliojo plano, kuriame, vadovaujantis Teritorijų
planavimo įstatymo 23 straipsniu, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagrindu.
Kasacinio teismo vertinimu, Statybos įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas
neapibrėžia situacijų, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas leidžiant statybą teritorijoje,
kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo būti parengtas. Statybos pagal
neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdų taikymo aspektu tokia
situacija negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytą terminą pašalinti
procedūrų pažeidimus ir įteisinti statybas. Todėl, konstatavęs, kad statybą leidžiantis dokumentas
išduotas neparengus būtino detaliojo plano, teismas turi įvertinti, ar tokia statyba yra negalima pagal
aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieštarauja imperatyviesiems
aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ir tik
pripažinęs, kad taip yra, taikyti ultima ratio neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio
nugriovimą ar išardymą. Apžvelgiamos bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo
tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą
leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo
būdo, privalo įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks
yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus
(jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos,
paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas
aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį
dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį
nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai
pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar
pertvarkyti statinį ar jo dalį.
Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią tais atvejais,
kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas neparengus privalomo detaliojo teritorijų planavimo
dokumento, Statybos įstatymo 281
straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis negali būti taikoma
ir statinys turi būti nugriautas, išaiškinant, kad Statybos įstatymo 281
straipsnio 2 dalies 3 punkte
įtvirtinta nuostata gali būti taikoma tuomet, kai yra nustatytos visos šios pirmiau išvardytos
aplinkybės.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalį dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo ir perdavė ją nagrinėti iš naujo šiam
teismui.
